Tinklaraštis, dedikuotas šiek tiek daugiau nei sumuštiniams, košėms ir kiaušiniams.
Padariau šitą nuotrauką vieną ankstyvą pirmadienio rytą, kol Justinas kitam lovos krašte snaudė ir bandė neišsibudint nuo fotoaparato pliauškinimo mano pusėj. Tiesiog atsikėliau, sugalvojau save nudžiuginti keptu pasikaramelizavusiu greipfrutu, kuris gulėjo ant palangės, užstačiau orkaitę, iškepiau ir prieš valgymą improvizuotai nufotografavau. Kadangi skubėjau į darbą, net jokių rekvzitų aplink nedėliojau. Bet apie tai ir yra…
Read More
Nežinau, kaip tai nutiko, bet ši vasara man tapo kone intensyviausia laiko planavimo ir darbų atžvilgiu. Daug darbo valandų, mažai laiko sau, o kartais net ir didžiausias košmaras – praleisti pusryčiai. Galiausiai, atėjus savaitgaliui noriu asap išjungti kompiuterį ir spėti pagyventi gyvenimą. Dienom, savaitėm ir mėnesiais kaip šis gelbėja ne kas kitas kaip paruoštukai. Populiariausių…
Read More
Kiek galečių šią vasarą jau iškepėte? Aš dvi! Ir čia tikrai ne pabaiga. Vasarą dar planuoju kepti su vyšniomis, serbentais, rudeniop – su obuoliais. Bet pradėkim nuo pradžių – kas išvis ta galetė? Galetė (pranc. galette)– tai desertas, kuris kepamas iš sezoninių vaisių ar uogų ir paprasčiausios sviestinės tešlos. Kai sakau „paprasčiausios“, mintyje turiu tikrai paprastą tešlą – sviestas,…
Read More
Kol yra braškių, tol pusryčiai yra šventė. Ir nebūtina jas kasryt valgyti vien tik su pienu. Yra braškės su blynais ar vafliais. Braškės smūčiuose. Braškės su avižine koše. Yes! Ypač, su koše. Gerai paruošta košė + braškės yra tikras pusryčių rojus. Visgi svarbiausia – skaniai paruošta avižinė košė. Tam užtenka kelių paprastų triukų: Avižinius dribsnius…
Read More
Pasiėmiau visus savo turimus šaukštus namie ir pasvėriau. Tą patį padariau su stiklinėm ir skysčių matavimo indais. Sutikrinau skaičius su internetinais šaltiniais. Sufotografavau. Atiduodu jums. Kai kitąkart kepsit blynus ar pyragą, kad žinotumėt, kokie tie šaukštai ir stiklinės turi būti.
Read More
Aš nesu maisto trendų gerbėja. Užtat yra vienas trendas, kurį dievinu ir laikau špygas, kad jis niekur nedingtų – lokalus apsipirkinėjimas. Kažkaip net skaniau pasidaro, kai žinau, kad viskas pagaminta Lietuvoje.
Read More
Mes turim problemą – savaitgalais intensyviai piktnaudžiaujam užkandžiais. Aišku, už tokias baikas nepadėkoja nei sekmadienio nakties miegas, nei skrandis. Dėl tokių nuodėmių labai dažnai sekmadieniais man norisi kažko labai lengvo. Pavyzdžiui, avokadų kokteilio.
Read More
Kefyras man nuo vaikystės buvo labiau baubas, negu draugas – kiek pamenu save, tiek jo nemėgau. Ir nepadėjo man jokie aiškinimai, kad labai sveika ir oi kiek probiotikų. Neskanu ir tiek. Bėgo metai, Gabrielė augo, prasidėjo paieškos. Studijų laikais save prie panašių produktų pradėjau pratinti nuo riaženkos. Tada atsirado pasukos. Dabar jau ir kefyras nebaisus.…
Read More
Tik neseniai pradėjau galvoti apie tai, kad juk visi tie patiekalai, kuriuos aš jums siūlau vadindama tais mandrais tarptautiniais pavadinimais, vienu ar kitu pavidalu egzistavo mano vaikystės virtuvėje. Dabartinis scrambled egg mūsų namuose vadinosi „vaikišku kiaušiniu“. Tik tiek, kad mama jį kepdavo ne creamy, o gana sukepintą. Sunny side up – tai tiesiog keptas kiaušinis.…
Read More
Praėjusią savaitę teko nemažai diskutuoti apie nuo karantino pradžios pasikeitusius mūsų visų krepšelius parduotuvėse. Panašu, kad niekas iš lentynų nebešluoja grikių ar urmu į vežimą nebeverčia tualetinio popieriaus. Gal net populiarumo viršūnėse karaliavę konservai prarado savo pozicijas. Kainų atžvilgiu krepšeliai irgi kuklesni – niekam nebesinori išlaidauti, o ir spintelėse nesibaigia kruopų ištekliai. Apie tuos išteklius…
Read More