Kukurūzų miltų vafliai arba čirviniai blynai

0 Shares
0
0
0

Kalbant apie čirvinius blynus arba vaflius yra du pagrindiniai ginčai. Pirmiausia, tai for God’s sake, kaip juos iš tikrųjų pavadinti – vafliais ar čirviniais blynai? Aš kilusi iš šeimos, kur jie visad buvo vadinami vafliais. Bet prieš keletą metų mano visos tiesos žlugo, kai kažkas pradėjo ginčytis, kad visai čia ne vafliai, o čirviniai blynai. Antra – skaniau kieti ar guminiai? Turiu draugę, kuri mėgsta tik guminius, o man pavyzdžiui skaniausi tokie traškūs traškūs iš išorės, bet minkšti viduj. Būtent tokie ir yra šitie čirviniai vafliai (sugalvojau sumixuot vardan šventos ramybės). Traškūs išorėj, minkšti viduj, vos saldūs, bet tobulai tinkantys su klasikine amerikietiška kombinacija – klevų sirupu ir kepintu kumpiu. Juos, beje, galima kepti ir bet kokioje kitokioje vaflinėje.


Gaminimo trukmė: 15 minučių.
Porcijos: 2–3.

Ingredientai:
– 3 kiaušiniai,
– pusė stiklinės graikiško jogurto,
– 2 v. š. sviesto,
– 4 v. š. rudojo cukraus,
– žiupsnelis drukos,
– pusė a. š. kepimo miltelių,
– pusė stiklinės kukurūzų miltų,
– pusė stiklinės kvietinių miltų,
– klevų sirupo,
– pasirinkto kumpio.

Gaminimo eiga:

  1. Įsikaitinu vaflinę. Ištirpinu prikaistuvyje sviestą, atidedu į šoną, kad atvėstų.
  2. Dubenyje išmaišau visus ingredientus. Pradedu nuo kiaušinių, graikiško jogurto, cukraus, druskos – viską išmaišau. Po to suberiu visus sausus ingredientus. Pabaigoje – sviestą. Masė gaunasi gana kieta, bet to reikia, kad vafliai būtų traškūs išorėje, o minkšti viduje.
  3. Pradedu kepti vaflius, o kol šie kepa – keptuvėje pasikepinu šoninę arba kitą pasirinktą kumpį. Iškepusius vaflius gardinu klevų sirupu ir kumpiu.

Secret tip: kad vafliai išliktų tokie traškūs, juos iškepusi dedu ne į lėkštę (nuo garų ir drėgmės suminkštėja), o ant grotelių. Šiek tiek pravėsta ir tik tada į lėkštę.

Pusryčių kavą, beje, dažnai iškeičiu į juodą arbatą su pienu. Puikiai dera ir prie vaflių!
0 Shares
1 comment

Leave a Reply

You May Also Like

Šokoladinis mamos pyragas

Jeigu reiktų pasirinkti vieną vienintelį patiekalą, kuris man labiausiai primena tėvų namus, iškart rinkčiausi šitą šokoladinį mamos pyragą. Gal dėl to, kad jis toks paprastas ir mama visad jį iškepdavo, kai prasidėdavo mano ir tėčio zyzimas „kažko skanaus“. Jo yra ragavusios turbūt visos mano vaikystės draugės, kelios net pasiėmusios receptą ir bandžiusios kept pačios. O per didžiąsias metu šventes šitas paprastas pyragas iš pelenės virsta gulbe – mama jį pertepa maskarponės ir kondensuoto pieno kremu ir paverčia jį tortu. Pasaka, ne kitaip.