28 veganiški pusryčiai | Apžvalga

Rašau ir galvoju. Jeigu viršuje nebūčiau sukūrusi antraštės su žodžiu „veganiški“, ar būtų taip paprasta atrasti elementą, vienijantį visus pagrindinėje nuotraukoje įamžintus pusryčius? Juk jie neatrodo blankūs ar nuobodūs, kad būtų labai sveikuoliški. Nėra ir jokio vieno visus jungiančio ingrediento, kad galėtume juos pavadinti vieno produkto pusryčiais. Galiausiai, visi jie niekaip netelpa po jokia dietine kategorija – nei keto, nei paleo, nei low-carb. Užtat visi – jie ryškūs, skirtingi ir pilni įvairiausių skonių. Būtent toks ir yra augalinis maistas: sveiki atvykę į iššūkį „28 veganiški pusryčiai“.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Viskas pasidėjo dar 2019 spalį, kai mečiau sau pirmąjį iššūkį – visą mėnesį pusryčiams valgiau vien avižines košes. Jeigu šį iššūkį sau mečiau nemėgdama avižinių košių, ilgainiui jas prisijaukinau: iššūkis ir pavyko, ir patiko. Po to sugalvojau, kad valgau per daug vienodų kiaušinių patiekalų. Sugalvojau parodyti, kad iš kiaušinių galima sugalvoti bent 29 skirtingus patiekalus. Vėl pavyko. Dviejų iššūkių negana – sugalvojau trečią.

Ką reiškia #28veganiskipusryciai?

28 veganiški pusryčiai – tai mano būdas geriau susipažinti su augalinės mitybos ypatumais. Ir dėl savęs, ir dėl gamtos. Anokia čia naujiena: veganiška mityba yra gerokai draugiškesnė aplinkai. Visgi imti ir pakeisti pokyčius pernakt nėra lengva. Norisi ir jogurto, ir kiaušinių, ir visų likusių gyvūninės kilmės produktų, ne tik mėsos ar žuvies.

Atsitiktinai aptikusi vieną Healthyish straipsnį, jame radau ir mane sudominusį patarimą: bent vieną dienos patiekalą pakeisti į augalinį. Pavyzdžiui, pusryčius. Skamba paprastai? Man irgi taip atrodė. Dabar atrodo dar paprasčiau.

Kaip man sekėsi?

Veganiškų pusryčių mėnuo man gerokai atvėrė akis. Pasirodo, norint maitintis augalingai, nereikia absoliučiai pakeisti šaldytuvo turinio. Lygiai taip pat pasirodo, kad veganiškų pusryčių valgymas gali gerokai praplėsti racioną ir įkvėpti augalingai maitintis ir pietums, ir varkarienei.

Trumpai tariant, man sekėsi taip gerai, kad nuo šiol nusprendžiau maitintis veganiškai bent kartą per savaitę. Ne tik pusryčiams, bet ir pietums ir vakarienei. T.y. vienai dienai per savaitę skirti tik augalinės kilmės meniu.

Ko išmokau?

1 pamoka | Beveik viskas gali būti vegan (niekaip neaukojant skonio)

Neįsivaizduojate savo pusryčių be pieno ir kiaušinių? Aš irgi neįsivaizdavau, bet veltui – jau turbūt matėt mano veganiškus blynus, kurie niekuo nenusileidžia įprastiems. Neįsivaizduojate sumuštinių be sūrio užtepėlių? Aš irgi, bet tada pasigaminau tofu užtepėlę arba susimaliau naminio humuso.

Pasirodo, beveik kiekvienam gyvūninės kilmės ingredientui įmanoma atrasti augalinį pakaitalą, kuris skoniu niekaip nenusileidžia paprastam. Ir ši pamoka tikrai nereiškia, jog jūsų šaldytuvas turi būti užpildytas pakaitiniais sojų kilmės produktais. Bet čia mes jau apie antrą pamoką.

2 pamoka | Norint maitintis veganiškai, nebūtina pripildyti šaldytuvo „vegan“ pažymėtais produktais

Prieš pradėdama veganiškų pusryčių mėnesį, sąmoningai nusprendžiau – tikrai nepulsiu pirkti visų veganiškų įprastų ingredientų patiekalų: veganiško sviesto, sūrio, jogurto ar augalinės kilmės pieno. Ir labai gerai padariau. Tai man leido labiau patyrinėti augalinę mitybą su įprastais ingredientais.

Per visą veganišką mėnesį išvis suvartojau 4 tofu pakuotes (2 iš jų – eksperimentams su tofu scramble), 1 pakuotę avižų jogurto, berods 2 pakuotes augalinio pieno ir trečdalį pakuotės augalinio sviesto. Visa kita – iš tų pačių ingredientų, kuriuos naudočiau maitindamasi visavalgiškai. Prireikus daugiau augalinio pieno, jį plakiau iš avižų arba anakardžių, ant duonos tepiau ne sviestą ar majonezą, o avokadą arba ankštinių užtepėlės, kiaušinius keičiau bananais arba tofu, o įprastai patiekalams naudojau daugiau daržovių ir ankštinių produktų. Trumpai tariant, augalinius pokyčius galima labai paprastai įvesti ir be jokių papildomų pirkinių.

Beje, eksperimentuodama su tais keliais pirktiniais augalinės kilmės produktais, atradau tokių, kuriais mielai pakeisiu iki šiol naudotus gyvūninės kilmės ingredientus. Įprastą sviestą kartais planuoju keisti šiuo Naturli augalinės kilmės riebalų mišiniu, o graikišką jogurtą – ne kiek nesaldžiu ir labai skaniu avižiniu Oatly jogurtu.

3 pamoka | Tofu yra gerokai universalesnis nei gali pasirodyti

Iki veganiškų pusryčių pradžios tofu pirkdavau kartą į metų ketvirtį. Matyt, todėl, kad nelabai sugalvodavau, ką įdomaus su juo nuveikti – dažniausiai panaudodavau salotoms ar Budos dubenėliams tofu, jį apskrudindama ir karamelizuodama keptuvėj.

Veganiškų pusryčių mėnuo mane išmokė gerokai daugiau. Per 28 dienas iš tofu pabandžiau pagaminti:

• Žymųjį tofu scramble,
• Tiesiog skrudintus tofu gabalėlius prie grikių košės,
• Miso karamelizuotą tofu (visiškai mano atradimas!),
• Tofu varškėčius arba tofėčius,
• Tofu užtepėlę, pakeitusią įprastas sūrio užtepėles.

4 pamoka | Augaliniai pusryčiai įkvepia augaliniams pietums ir augalinėms vakarienėms

Ir pabaigai – moralas ir įkvėpimas. Nors prieš pradėdama tikėjausi praplėsti savo augalinės mitybos žinias ir racioną, nesitikėjau, kad šis iššūkis mane įkvėps jo pratęsimui. Nuo šiol planuoju bent vieną dieną per savaitę maitintis tik augaliniais patiekalais. Pusryčiams, pietums ir vakarienei. Padarysiu gerą darbą ir sau, ir aplinkai.

Visgi jeigu norėtumėte draugystę su augaline mityba pradėti nuo pusryčių, rekomenduoju pasinaudoti mano špargalke – labiausiai mane nudžiuginusiais augaliniais pusryčiais:

• Sourdough skrebutis su skrudintais pomidorais ir česnaku,
• Batatų skrebučiai su tofu užtepėle,
• Deriniai su tofu scramble,
• Veganiški lietiniai blynai,
• Skrebutis su skrudintais avinžirniais,
• Tofu varškėčiai,
• Sūri avižinė košė su gražgarstės pesto,
• Sumuštinis su karamelizuotais burokėliais,
• Sumuštinis su keptais špinatais ir miso karamelizuotu tofu.

Visą mano veganiškų pusryčių kelionę su detalesniais aukščiau išvardintų patiekalų aprašymais galite rasti Instagram highlight’e: 28 veganiški pusryciai.