Kepiniai ir desertai
-
Šokoladinis mamos pyragas
Jeigu reiktų pasirinkti vieną vienintelį patiekalą, kuris man labiausiai primena tėvų namus, iškart rinkčiausi šitą šokoladinį mamos pyragą. Gal dėl to, kad jis toks paprastas ir mama visad jį iškepdavo, kai prasidėdavo mano ir tėčio zyzimas „kažko skanaus“. Jo yra ragavusios turbūt visos mano vaikystės draugės, kelios net pasiėmusios receptą ir bandžiusios kept pačios. O… Skaityti toliau
-
Sūrio sausainiai su žolelėmis
Mano nauja mėgstamiausia karantino sąvoka yra procrastibaking. Nors apie ją išgirdau dar iki visų karantinų, ji šiuo metu geriausiai apibūdina mano efektyvumą visame kame. Kam sudarinėti jums naujienlaiškį, jeigu gali maišyti mielinę tešlą bandelėms. Kam eiti pasportuoti ant kilimėlio, jeigu sunokę bananai šaukiasi sunaudojami bananų duonai. Tendencija maždaug aiški. Kai pavargstam nuo saldžių kepinių, visada grįžtu… Skaityti toliau
-
Avižiniai batonėliai su šokoladiniu riešutų sviestu
Su Justinu esame kartu jau ketvirtą Valentino dieną. Ironiška, bet iš jų kažkaip minėjom.. nė vienos. Taip yra, nes abu tikim, kad meilę dera rodyti kasdieniu dėmesiu, o dar vienas spintelėje dulkes renkantis pliušinis žaislas nėra pati išraiškingiausia tos meilės forma. Todėl mūsų meilės rodymas dažniausiai pasireiškia netikėtomis smulkmenomis. Nauja šmaikščių kojinių pora antradienio vakarą… Skaityti toliau
-
Kalėdinis babos pyragas su cinamonu
Jeigu reiktų išskirti vieną vienintelį patiekalą, be kurio aš neįsivaizduoju savo Kalėdų ryto, tai tikrai būtų mielinis mano močiutės pyragas su cinamonu. Jį kiekvienais metais močiutė iškepa dar prieš Kūčias, po Kūčių vakarienės visiems svečiams įteikia juos vežtis namo, o Kalėdų rytą mes jį ragaujame su storu sluoksniu sviesto. Šiemet sugalvojau sau išsikelti tikslą –… Skaityti toliau
-
Serbentų trupiniuotis
Vartydama savo mylimiausią Bon Appetit Instagram’ą mačiau puikiai ir lietuviškas vasaras iliustruojančią frazę – kokia čia vasara, jeigu dar nekepei jokio trupininio pyrago. Ir tikrai, trupininiai pyragai yra geriausia proga sunaikinti bet kokias vėlyvosios vasaros uogas ar vaisius – raudonuosius ar juoduosius serbentus, avietes, gervuoges, o gal už Atlanto šiuo sezonu taip populiarius persikus ar… Skaityti toliau
-
Pomidorų galetė
Likimo ironija – iki kokių 16 metų visiškai nevalgiau pomidorų. Ir ne tik kad nevalgiau – tikslesnis žodis šitam santykiui apibūdinti būtų „nekenčiau“. Vaipiausi, raukiausi ir sakiau „fu, šlykštu“. Užtat suaugau ir priaugau pomidorus. Ir dabar už visus tuos nevalgymo metus noriu atgauti visus prarastus pomidorus. Iš čia turim mano meilę šakšukoms, pomidorų sumuštiniams, pomidorų sriuboms ir visiems… Skaityti toliau
-
Pusryčių pica su pesto padažu ir žalumynais
Kaip ten liaudies išmintis byloja – būkim biedni, bet teisingi. Pavyzdžiui, man savaitgaliai kartais virsta junk-a-dieniais maisto prasme. Susirinkę su draugais stalo tikrai nenuklojam salierų stiebais ir humusu, išlindę į miestą užkandžiams prie tauriųjų (arba ne) gėrimų nesirenkam tik alyvuogių, o ką jau kalbėti apie sprendimą penktadienio vakarą likt namie apsikrovus 3 čipsų pakeliais. Su… Skaityti toliau
-
Kokosiniai avižų ir bolivinės balandos batonėliai
Būna dienų, kai atsikeliu be apetito ir aš. Dažniausiai be apetito lieku, kai pabundu su maisto pagiriom nuo vakarykščio filmo ar serialo vakaro su krūva užkandžių, bet būna. O tada nervinuosi, nes per prievartą valgyt nesinori, o ką čia tokio greito įsimest į darbą, kad suvalgyčiau prie kompo, irgi nerandu. Tada išeinu arba su kokiu… Skaityti toliau
-
Morkų keksiukai
Jau ne kartą čia minėjau, kad pusryčiais dalinuosi su žmogumi, kurio meniu kartais primena užsispyrusio toddlerio. Nepripažįsta brokolių, saldžiųjų bulvių ir avokadų (bet kartais man gudriai juos įkomponavus, suvalgo ir dar pagiria), o iki mums susipažįstant geriausi jo pusryčiai buvo „kažkas saldaus“ + kava ar arbata. Kadangi į šio iš–meniu–penkiamečio–bet–greitai–tridešimtmečio racioną vis dar slaptai bandau… Skaityti toliau
-
Kišas su rūkyta lašiša ir pelėsiniu sūriu
Pakalbam apie pusryčius gausiam stalui. Aš, pavyzdžiui, esu įpratusi gaminti dviems žmonėms ir labai pasimetu, kai draugai užpuola ir sako „eeeiiii, davai sekmadienį renkamės brunch’o pas tave, o tu pagamink pusryčius“. Kaip ir norėtųsi pagaminti kažką daugiau nei dvi petelnes omleto ar didelį puodą košės, nes žmonės tą gali ir namie, o aš gi turiu… Skaityti toliau
