Jau ne kartą čia minėjau, kad pusryčiais dalinuosi su žmogumi, kurio meniu kartais primena užsispyrusio toddlerio. Nepripažįsta brokolių, saldžiųjų bulvių ir avokadų (bet kartais man gudriai juos įkomponavus, suvalgo ir dar pagiria), o iki mums susipažįstant geriausi jo pusryčiai buvo „kažkas saldaus“ + kava ar arbata. Kadangi į šio iš–meniu–penkiamečio–bet–greitai–tridešimtmečio racioną vis dar slaptai bandau…
Read More