Klasikinė saldi galetė

Kiek galečių šią vasarą jau iškepėte? Aš dvi! Ir čia tikrai ne pabaiga. Vasarą dar planuoju kepti su vyšniomis, serbentais, rudeniop – su obuoliais. Bet pradėkim nuo pradžių – kas išvis ta galetė? Galetė (pranc. galette)– tai desertas, kuris kepamas iš sezoninių vaisių ar uogų ir paprasčiausios sviestinės tešlos. Kai sakau „paprasčiausios“, mintyje turiu tikrai paprastą tešlą – sviestas,…

Read More

5 receptai iš avižinių dribsnių

Praėjusią savaitę teko nemažai diskutuoti apie nuo karantino pradžios pasikeitusius mūsų visų krepšelius parduotuvėse. Panašu, kad niekas iš lentynų nebešluoja grikių ar urmu į vežimą nebeverčia tualetinio popieriaus. Gal net populiarumo viršūnėse karaliavę konservai prarado savo pozicijas. Kainų atžvilgiu krepšeliai irgi kuklesni – niekam nebesinori išlaidauti, o ir spintelėse nesibaigia kruopų ištekliai. Apie tuos išteklius…

Read More

Šokoladinis mamos pyragas

Jeigu reiktų pasirinkti vieną vienintelį patiekalą, kuris man labiausiai primena tėvų namus, iškart rinkčiausi šitą šokoladinį mamos pyragą. Gal dėl to, kad jis toks paprastas ir mama visad jį iškepdavo, kai prasidėdavo mano ir tėčio zyzimas „kažko skanaus“. Jo yra ragavusios turbūt visos mano vaikystės draugės, kelios net pasiėmusios receptą ir bandžiusios kept pačios. O per didžiąsias metu šventes šitas paprastas pyragas iš pelenės virsta gulbe – mama jį pertepa maskarponės ir kondensuoto pieno kremu ir paverčia jį tortu. Pasaka, ne kitaip.

Read More

Sūrio sausainiai su žolelėmis

Mano nauja mėgstamiausia karantino sąvoka yra procrastibaking. Nors apie ją išgirdau dar iki visų karantinų, ji šiuo metu geriausiai apibūdina mano efektyvumą visame kame. Kam sudarinėti jums naujienlaiškį, jeigu gali maišyti mielinę tešlą bandelėms. Kam eiti pasportuoti ant kilimėlio, jeigu sunokę bananai šaukiasi sunaudojami bananų duonai. Tendencija maždaug aiški. Kai pavargstam nuo saldžių kepinių, visada grįžtu…

Read More

Šokoladinė granola

Granola yra vienas tų patiekalų, prie kurių visad grįžtu, kai nebežinau, ką valgyti pusryčiams. Ir tikrai ne dėl to, kad granolos galima pasigaminti savaitei ar dviems į priekį – ją dažniausiai suvalgome žyyymiai greičiau. Ypač, jeigu pagaminu šitą šokoladinę. Pavyzdžiui, šią savaitę ją valgiau jau ir pusryčiams, ir užkandžiavau prie kavos kaip desertą. Keli mano…

Read More

3 pusryčių idėjos stiklainiuose

Kad ir kaip norėčiau pameluoti, kad visada viską spėju ir tikrai nepatingiu keltis 6 ryto, kad būtinai papusryčiaučiau namie, sąžinė neleidžia. Nes taip būna tikrai ne visada.  Man irgi būna rytų, kai verčiuosi per galvą, pamirštu pavalgyt arba pusryčiauju parduotuvėj prigriebtą atšaldytą kruasaną. Ir man tikrai būna rytų, kuomet džiaugiuosi pasiruošusi jiems iš vakaro –…

Read More

Kalėdinis babos pyragas su cinamonu

Jeigu reiktų išskirti vieną vienintelį patiekalą, be kurio aš neįsivaizduoju savo Kalėdų ryto, tai tikrai būtų mielinis mano močiutės pyragas su cinamonu. Jį kiekvienais metais močiutė iškepa dar prieš Kūčias, po Kūčių vakarienės visiems svečiams įteikia juos vežtis namo, o Kalėdų rytą mes jį ragaujame su storu sluoksniu sviesto. Šiemet sugalvojau sau išsikelti tikslą –…

Read More

Apelsininė granola su cinamonu

Nežinau, kaip tai įvyko, bet šiemet labai anksti pradedu galvoti apie žieminius dalykus. Noriu šaltesnių orų, sniego pūsnių ir chai arbatų. Noriu namie be perstojo deginti žvakes ir palo santo, ką sėkmingai ir darau. Noriu, kad namai kvėpėtų vanile, cinamonu ir apelsinais. Noriu žiūrėti Hario Poterio maratoną. Jau net Amazon’e susidėjau sau kalėdinių dekoracijų krepšelį,…

Read More

Serbentų trupiniuotis

Vartydama savo mylimiausią Bon Appetit Instagram’ą mačiau puikiai ir lietuviškas vasaras iliustruojančią frazę – kokia čia vasara, jeigu dar nekepei jokio trupininio pyrago. Ir tikrai, trupininiai pyragai yra geriausia proga sunaikinti bet kokias vėlyvosios vasaros uogas ar vaisius – raudonuosius ar juoduosius serbentus, avietes, gervuoges, o gal už Atlanto šiuo sezonu taip populiarius persikus ar…

Read More

Pomidorų galetė

Likimo ironija – iki kokių 16 metų visiškai nevalgiau pomidorų. Ir ne tik kad nevalgiau – tikslesnis žodis šitam santykiui apibūdinti būtų „nekenčiau“. Vaipiausi, raukiausi ir sakiau „fu, šlykštu“. Užtat suaugau ir priaugau pomidorus. Ir dabar už visus tuos nevalgymo metus noriu atgauti visus prarastus pomidorus. Iš čia turim mano meilę šakšukoms, pomidorų sumuštiniams, pomidorų sriuboms ir visiems…

Read More